- spelgti
- spel̃gti, -ia, -ė BŽ96, DŽ
1. tr. Rtr, FrnW, Up stelbti, smelkti, gožti: Medis diegus spel̃gia, t. y. užgožia, smelkia J. Reik, kad žolė nespel̃gtų barkščius LKT106(Krž). Jeigu daug darže aguonų, jos spel̃ga [daržą] Klm. Spel̃ga javus – pjausu, neblaikysu tų medžių DūnŽ.
2. tr. prk. menkinti, slopinti: Visur lietuviškas žodis buvo spelgiamas ir aptariamas VŽ1905,60.
3. tr. prk. varginti, spausti: Dievas Nojui pažadėjo svietą nebespelgsiąs tvanais A1885,81.
4. intr. NdŽ be šviesos nykti, skursti.
5. intr. durti, diegti: Dieglys šone spelgia, t. y. duria J. Lyg su adata kažkas spel̃ga ž.
◊ širdìs (šìrdį) spel̃gia verčia vemti, pykina: Taip negera, šìrdį spel̃gia nuo tų kleckų Jnšk. Širdis spelgia vis valgant bulbas be duonos MitI233(Šd).\ spelgti; nuspelgti; užspelgti
Dictionary of the Lithuanian Language.